turtai

tur̃tai sm. pl. (2) KBII53, turtaĩ (4) 1. žr. turtas 1: Tur̃tai, nauda I. Tur̃tų dalytojas KŽ. Valstybės tur̃tai NdŽ. Įsigyti tur̃tų NdŽ. Turtùs krauti NdŽ. Žemė pieska, iš grybų, uogų turtų̃ nesusdėsi Azr. Didelis ponas buvo, turtų̃ nežinojo galo DrskŽ. Neturi kur deda turtų̃, nu tai ataduoda Švnč. Tę nenusineši tuos turtùs, o čia gal jau suskaitytos dienos – tai ko plėšytis! Jrb. Jai tik tur̃tai, tik pinigai, tik mašinos! Kbr. Viešpataliau, i ko teip žmoguo reik tų turtų̃ norėti! End. I turtų̃ gana, visko gana, kai sergi Ukm. Maža čia tau turtų̃, tik dabok sveikatos Ant. Susenėjus turtų̃ nesukrausi Vj. Matai, ką turtaĩ daro! Mlt. Turtùs veja veja visą amžių ana Klt. Karvė daba tur̃tai, tūkstantes kaštuo[ja] Krš. Vaga (vagia) ir išeina į turtùs (praturtėja), iš darbo nelabai prabagotėsi Krš. Paskiau ažpyko gaspadorius, kad nieko neneša tur̃tų [aitvaras] Jdp. Bagotoji panytėlė turteliais raminas, o toj biedna vargdienėlė saulute dabinas (d.) Brž. Žinau tavo turtus, visą bagotystę: pirty blusų, avilys musių NS654(Brž). Turtus ne lėbausenai, bet astankai krovė S.Dauk. Mūsų pono galybė ir turtai vis ėjo mažyn J.Bil. Pons mūsų, norėdamas padauginti turtų, tąkart, kada aš verkiu, pasidaro kurtu D.Pošk. Tas, kas pajėgia, gali savo protu ir savo rankomis sukrauti turtus; o pagaliau ar iš viso reikalingi turtai S.Zob. Buvo daug pasaulėj turtingiausių žemių: tur̃tais lepo, tur̃tais gaišo, dabar – kaip nebūta A.Baran. Jos paniekino visus lobius ir turtùs DP525. Idant artimojo mūsų penigų alba turtų neimtumbim Vln14. Alkstančius papildė jis turtais ir bagotuosius tuščius apleido VlnE159. Davėt (davė tau) turtus Dievas SGII28. O kokius jis turi turtus: jog aš žinau, kad jį apiviešpatavo Ponas dangaus ir žemės MP111. | Žemiški tur̃tai NdŽ. Žemės tur̃tai išveda iš proto, iš gyvenimo Pžrl. Ivinskis buvo tai žmogus, kuriam žemės turtai užvis mažiau rūpėjo Pt. Pasaulio tur̃tuose linksminamės, gėriuose kūno gyvename DP273. | Reikia iškraulyt visi turtaĩ (rakandai, daiktai) ir sukraulyt DrskŽ. ^ Tėvas sukrauna turtus dūsaudamas, o sūnus praranda švilpaudamas LTR(Aln). Ne su turtais gyvensi – su žmogum Vel. Žmogaus turtai kojų apačiose (dirbk ir būsi turtingas) LTR(Jz), Pšl. Kur dideli turtai, ten žmonys nevalgę LTR(Grk). Turtų netekę pažįstam jų gerybę M. Turtai ne visuomet doriems kliūna M. Pas to ilsa turtai, kurs lygiai dirbti prigudęs S.Dauk. Ir giriasi savo turtais kap jaučias ragais KrvP(Mrk). Ir gerą žmogų netikėti turtai pagadina KrvP(Lš). 2. kokių nors materialinių gėrybių sankaupa: Žemės tur̃tai (nafta, anglys, metalai ir pan.) DŽ. Gamtos tur̃tai NdŽ. Lietuvos girių turtai rš. Tarp visų didžiausių turtų mūsų krašte buvo turiamas medus ir žvėrių kailiai S.Dauk. | Dideli, neaprėpiami vasaros turtai! E.Miež. ║ prk. apie dvasines, kultūrines vertybes: Dangiški tur̃tai NdŽ. Kalbos turtai rš. Poetas A. Baranauskas buvo pasiryžęs atgaivinti iš užmaršties dulkių senuosius liaudies kūrybos turtus rš. Lietuviškuose raštuose dainos yra turtai didelės prekios, skarbai brangūs A1884,248. Prašome apie turtùs dvasiškus ir amžinus DP74. 3. žr. turtas 3: Ana savo senatvę nubengė tur̃tuose Akm.